Perskaitę pavadinimą tikriausiai pagalvojote, apie kokį tinklą bus rašoma. Ne, tikrai ne apie tinklą, į kurį pateko auksinė žuvelė. Rašysime apie internetą – pasaulinį kompiuterių tinklą ir problemas, susijusias ne tik su vaikais ir paaugliais, bet ir su suaugusiaisiais, kurie visa galva pasineria į virtualų gyvenimą.

Dešimtajame XX a. dešimtmetyje psichiatras Saito Tamaki atkreipė Japonijos visuomenės dėmesį į tai, kad atsirado jaunuolių ir suaugusiųjų, kurie visiškai neišeina iš namų, visą parą praleidžia savo kambaryje, netgi meta mokyklą ar darbą, visiškai atsiriboja nuo visuomenės. Mokslininkas teigė, kad šie jaunuoliai ar suaugusieji neserga depresija ir nebuvo paveikti kitų žinomų protinių sutrikimų, tačiau turi simptomų, kurie neatitiko jokių specifinių protinių ligų diagnozių. Visiškas atsiribojimas nuo visuomenės buvo pavadintas hikikomorio sindromu. Žodis hikikomoris susideda iš dviejų žodžių: hiku (stumti) + komoru (vengti, pabėgti) = laikytis atokiai, atsiskyrus.

Ar hikikomorio sindromas būdingas Lietuvos visuomenei, atsakyti pakankamai sudėtinga, nes literatūros lietuvių kalba rasti nepavyko, matyt, tokių tyrimų Lietuvoje dar nebuvo atlikta. Mes dažniausiai kalbame apie jaunuolių ir netgi suaugusiųjų priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų, socialinių tinklų ir kt. Šios priklausomybės bei hikikomorio sindromas gali būti susiję, nors būsenos yra skirtingos. Hikikomorio sindromo priežastys gali būti asmenin

ės, susijusios su šeima ir visuomene. Mokslininkai teigia, kad socialinėje atskirtyje esantys žmonės gali grįžti į visuomenę, bet dažniausiai jiems reikalingas specialus gydymas.

Todėl labai svarbi hikikomorio prevencija. Šiai prevencijai buvo skirta Sofijoje (Bulgarijoje) vykusi Panevėžio rajono švietimo centro įgyvendinamo „Erasmus+“ projekto „Ištrūkę iš tinklo“ (angl. „Out of the net“, plačiau https://prsc.lt/images/Projektai/Out_of_the_Net/Out_of_the_Net.pdf) konferencija. Konferencijoje pranešimus skaitė Padujos universiteto (Bulgarija) bei visų projekte dalyvaujančių šalių (Bulgarijos, Italijos, Ispanijos, Lenkijos ir Lietuvos) atstovai. Projekto veiklų Lietuvoje koordinatorė, Švietimo centro direktorė Jurgita Vaitiekūnienė skaitė pranešimą, kurio metu pristatė Panevėžio rajono švietimo įstaigų edukacines erdves, ji akcentavo, kad mokymasis netradicinėse, estetiškai įrengtose erdvėse skatina mokinių susidomėjimą, sukuria sąlygas patyriminei veiklai, padeda mokinius atitraukti nuo išmaniųjų įrenginių, kurie, nesaki

ngai naudojami, gali tapti rimta problema, sukelti priklausomybę ar netgi hikikomorio sindromą. Panevėžio rajono atstovės (Šarūnė Karalevičienė, Edita Kazlauskienė, Renata Jankevičienė) neformalioje aplinkoje su projekto partneriais diskutavo, kaip tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimas gali užkirsti kelią priklausomybei nuo interneto ir hikikomorio sindromui. Pritariame Rumunijos atstovui Pirvu Ionicai, kad prevencija yra tėvų rankose, jei jie skirs pakankamai dėmesio savo vaikams, kartu žais lauko žaidimus, keliaus, stovyklaus, dalyvaus įvairiuose žygiuose, aktyviose veiklose, savo pavyzdžiu skatins skaityti knygas, bus nesunku kartu su vaikais priimti bendrus susitarimus dėl naudojimosi įvairiais mobiliaisiais įrenginiais ir užkirsti kelią ateities problemoms.  Nuoširdžiai dėkojame konferencijos organizatorei Iglikai Angelovai, kurios uždegančios idėjos bei atsidavimas pedagoginei veiklai – įkvepiantis pavyzdys ne tik Švietimo centro administracijai, bet ir Panevėžio rajono mokytojams, kurie jau ne kartą klausėsi Iglikos pranešimų, tikimės dar ne kartą Iglikos sulaukti Panevėžio rajone. 

„Erasmus+“ KA2 projektą „Ištrūkę iš interneto“ („Out of the Net“, Nr. 2020-1-PL01-KA201-082223) remia Europos Komisija.