„Erasmus+“ projektai – galimybė pažinti Europos kultūrą
Panevėžio rajono švietimo centro įgyvendinamo „Erasmus+“ projekto „Prosocialinės vertybės“ dalyviai Turkijoje vykusiuose mokymuose turėjo galimybę ne tik gilinti žinias apie prosocialinių vertybių ugdymą, bet ir pamatyti objektus, menančius antikinę istoriją. Įspūdžiais dalijasi Panevėžio rajono klasių vadovų, istorijos ir geografijos mokytojų metodinių būrelių pirmininkė, Velžio gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Asta Klydžienė.
Dalyvaujate įvairiuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, seminaruose, paskaitose. Kokią pridėtinę vertę turi mokymai, vykstantys kitose Europos Šalyse?
Aktyviai domiuosi švietimo naujovėmis Lietuvoje, tačiau dalyvavimas tarptautiniuose mokymuose suteikia galimybę bendradarbiauti su kitų šalių mokytojais, lankytis mokyklose, stebėti ugdymo procesą bei gilinti užsienio kalbos žinias. Ypač įdomu, kai savo patirtimi dalijasi kūrybiškiausi kitų šalių mokytojai.
Apie projekto „Prosocialinės vertybės“ mokymų turinį jau rašėme interviu su Panevėžio r. Naujamiesčio gimnazijos mokytoja Laura Šinkūniene, o jūsų norime paklausti, kokių istorijos žinių įgijote dalyvaudama mokymų kultūrinėje programoje?
Ypatingą įspūdį paliko senoji Turkijos architektūra. Antikinis Blaundas – tai Aleksandro Didžiojo miestas, kurį pastatė makedoniečiai. Dirbdama mokykloje vadovaujuosi principu – geriau vieną kartą pamatyti negu du kartus perskaityti, todėl kviečiu jus į virtualią kelionę po šį įspūdingą antikinį miestą: https://www.youtube.com/watch?v=B1uHIjisD74.
Ar Blaundas vienintelis antikinis miestas, kuriame apsilankėte?
Lankėmės ir kitame senovę menančiame mieste − Efese, kuris ne veltui yra vadinamas spindinčiu Antikos perlu. Efesas buvo vienas iš dvylikos svarbiausių miestų antikinės Graikijos laikais, o įkūrus Romos imperiją tapo antru pagal dydį po sostinės Romos. Sakoma, kad I amžiuje prieš mūsų erą jame gyveno daugiau kaip 200 tūkst. žmonių, tais laikais tai buvo išties didelis miestas. Efesas − vienas geriausiai išlikusių antikinių miestų: vaikščiojant tarp jo pastatų griuvėsių galima matyti grįstas gatves ir aikštes, kitas viešąsias erdves, išlikusius puošybos elementus. Įspūdingas archeologinis takas veda link Celso bibliotekos fasado, kuris 1970−1980 metais padedant Austrijos vyriausybei buvo kruopščiai atstatytas panaudojant originalius luitus ir nuolaužas. Ši biblioteka dabar laikoma pavyzdžiu, kaip galėję atrodyti kiti Romos imperijos laikotarpio statiniai ir t.t. Kviečiu į antrąją virtualią kelionę: https://www.youtube.com/watch?v=9SGLlN18YfE.
Turkijoje dominuojanti religija – islamas, tačiau šalyje gyvena apie 150 tūkstančių krikščionių. Ar teko Turkijoje matyti krikščionybės pėdsakų?
Iš tiesų 97 procentai Turkijos gyventojų išpažįsta islamą. Tačiau lankėmės įspūdingoje vietovėje, kurioje gausu ir musulmonų, ir krikščionių piligrimų. Ši piligrimų pamėgta vieta − į pietus nuo Efeso maždaug septynis kilometrus nutolęs Mergelės Marijos namas. Tikima, kad jį Marijai pastatė apaštalas Jonas, kai Jėzus jam pavedė globoti ir rūpintis savo motina. Namas − tai nedidelis keturkampis plytų pastatas su koplyčia viduje, netoli esantis šaltinis dovanoja savo gaivų vandenį visų tikėjimų piligrimams.
Kaip tai, ką pamatėte ir išgyvenote Turkijoje, atsispindės jūsų pamokose?
Turkijoje vykusių tarptautinių mokymų lektoriai ir dalyviai pasiūlė daug idėjų mokinių prosocialinių vertybių ugdymui, kurias pritaikysiu savo pamokose. Kita svarbi mano patirtis – Turkijos kultūros pažinimas, o sukaupta nuotraukų bei video įrašų kolekcija padės vizualizuoti antikinės istorijos pamokas.
Dėkojame už pokalbį.
Renata Jankevičienė, Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja
Projektas „Prosocialinės vertybės“(„ProSocial values“: http://psv.europole.org/lt/) finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.