Panevėžio rajono savivaldybės mero dovana TAU klausytojams
Panevėžio rajone kasmet daugėja Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) klausytojų, 2020-aisiais devyniolikoje fakultetų, kurie įsikūrę Berčiūnuose, Bernatonyse, Dembavoje, Ėriškiuose, Gustonyse, Krekenavoje, Naujamiestyje, Paįstryje, Piniavoje, Raguvoje, Ramygaloje, Smilgiuose, Šilagalyje, Šiluose, Tiltagaliuose, Uliūnuose, Vadokliuose, Velžyje, Žibartoniuose mokosi 632 klausytojai. TAU mokslo metai simboliškai prasideda spalio 1-ąją. Tą dieną yra švenčiama Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Būtent minint šią dieną ir besišnekučiuojant su TAU dekanais Panevėžio rajono savivaldybė meras Povilas Žagunis pažadėjo dovaną – susitikimą su Zita Kelmickaitė etnomuzikologe, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėja, visuomenės veikėja Zita Kelmickaite.
Duotą žodį Panevėžio rajono savivaldybė meras Povilas Žagunis ištesėjo. Priešpaskutinę žiemos dieną į Panevėžio rajono savivaldybę TAU veiklas koordinuojančio Švietimo centro atstovės sukvietė gausų senjorų būrį. Švietimo centro direktorė Jurgita Vaitiekūnienė pasveikino TAU klausytojus, atvykusius į METŲ paskaitą, o tada, perfrazuojant TV žiūrovams gerai žinomos laidos pavadinimą, prasidėjo popietės suktinis su Zita Kelmickaite. Energija trykštanti ir humoro jausmo nestokojanti Zita su klausytojais dalijosi savo patirtimi ir išmintimi. Ji itin vaizdžiai atskleidė kartų skirtumus, pabrėždama, kad daugelis jaunosios kartos atstovų nebevaldo gyvo žodžio, mieliau skaito nei diskutuoja ar tiesiog kalbasi su dėstytojais. Tačiau Zita Kelmickaitė įžvelgė ir geruosius jaunosios kartos bruožus – puikiai įvaldžius technologijas ir bendradarbiaujant su vyresniaisiais kurti paklausius ir reikšmingus produktus, ji teigė, kad šiandienos jaunimas kitaip suvokia pasaulį, kitaip komunikuoja.
Kita paskaitos dalis – paskatinimas dalintis savo sukauptais lobiais. Anot lektorės, senieji dainų sąsiuviniai, vinilinės plokštelės, nuotraukos, atvirukai ar net vokai – visa tai reikšminga tautos istorija, būtent tokie eksponatai galėtų praturtinti ne vieno kraštotyros muziejaus fondus. Deja, Kelmickaitė teigė, kad tokių nelaimingų žmonių, kaip pas mus, pasaulyje ji sutiko nedaug. Tad pasvarstykime, gal namų revizija ir dovanojimo džiaugsmas gali praskaidrinti ir jūsų gyvenimą?
Žinoma renginių vedėja labai vaizdingai perteikė ir pedagoginę patirtį. Pasakodama apie tai, kaip Amerikos lietuviai savo vaikus moko suvokti istorinius faktus, tarsi vizualizavo Knygnešių dienos renginį. Pabandykite įsivaizduoti ir jūs. „Prūsija... Demarkacijos linija... Vaikai apsirengę plačiais rūbais, po kuriais slepia draudžiamas lietuviškas knygas... jas neša... slepia... perduoda“. Vaikams nepasakojama, kas yra knygnešiai, jie patys tai išgyvena. Patyriminis istorijos mokymasis! O juk mes, Panevėžio rajono gyventojai, dar ir unikalų bei vienintelį Lietuvoje knygnešių muziejų, įkurtą Ustronės vienkiemyje esančios sodybos klėtyje, turime. Štai jums ir idėja, kaip paminėti kovo 16-ąją – Knygnešio dieną.
„Tu turi minkyti galvą, tu turi minkyti atmintį“, – tai dar vienas labai svarbus Zitos Kelmickaitės kvietimas, skirtas Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams. Gyvename pasikeitusiame laike, pasikeitusioje visuomenėje, todėl ne taip lengva rasti sau naują vietą po saule. Puikus, lektorės paminėtas pavyzdys, kaunietis Vincentas Vasiliauskas, pradėjęs tapyti 75-erių, o būdamas 85-erių nutapęs gražiausius savo paveikslus. Taigi nėra amžiaus ribos, kai žmogus nebegali nieko dovanoti kitiems, tačiau kiekvienam iš mūsų „duotas labai skirtingas gyvenimo geismas“.
Renata Jankevičienė, Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja